Vitaminas D: ar tikrai jo mums trūksta ir ar reikia papildų?

Panašu, kad prasidėjo 6 – 7 mėnesių trukmės pilkasis sezonas. Daug apsiniaukusių dienų, mažai saulės. O juk mes puikiausiai žinome, kad saulė = vitaminas D. Tai ką, saulė baigėsi, gal pajutote pirmus rudeninės depresijos simptomus, daugiau nuovargio, o gal tiesiog nusprendėte, kad užbėgsite įvykiams už akių ir profilaktiškai pavartosite vitamino D papildų, kurie ir saulę atstos, ir dar apsaugos nuo krūvos ligų?

Ačiū žiniasklaidai, beveik nereguliuojamai vitaminų pramonei ir kai kuriems medikams – vitamino D populiarumas ant bangos! Bet ar tikrai mums visiems masiškai staiga pradeda trūkti šios medžiagos ir ar tikrai vitamino D papildai mums pagerins savijautą, o ne atvirkščiai?

Bet apie viską nuo pradžių.

Kodėl mums reikalingas vitaminas D?

Vitaminas D

Pagrindinės vitamino D funkcijos yra pagalba palaikyti normalų kaulų ir raumenų darbą, padedant įsisavinti kalcį, užtikrinti tinkamą imuninės sistemos veiklą ir neleisti organizmui senėti anksčiau laiko.

Kai kurie senesni nedidelės apimties tyrimai teigia, kad dėl per mažų vitamino D kiekių organizme gali padidėti rizika susirgti vėžiu, širdies ligomis, demencija, dažniau nukristi ir susilaužyti kaulus.

Na tikriausiai niekas nenorėtų nei vieno iš aukščiau paminėto susirgimo, tai kaip tuomet aprūpinti save pakankamais kiekiais vitamino D?

Iš kur ir kaip gauti vitamino D?

Vitamino D galime gauti iš trijų skirtingų šaltinių:

  • Saulės (ultravioletiniai spinduliai)
  • Maisto
  • Papildų

Pradėkime nuo saulės

Vitaminas D

Visiems mums vitaminas D pažįstamas kaip saulės vitaminas. Šio vitamino gauname tuomet, kai saulė šviečia, atidengta oda (cholesterolis joje) reaguoja ir taip gaminasi vitaminas D.

Tačiau, kad vitaminas D saulės dėka būtų mums pasiekiamas, dar reikia kepenų ir inkstų pagalbos. Jų dėka kraujyje esantis vitaminas D yra aktyvuojamas ir taip mes gauname jo naudą.

Visas šis sudėtingesnis ir tik vitaminui D išskirtinai būdingas procesas mokslininkus verčia vitaminą D priskirti ypatingai rūšiai arba net prilyginti jį hormonams.

Na, o kaip, jei saulės beveik nebematome?

Viskas būtų čia ir baigta, bet įdomybės prasideda tada, kai prasideda šaltasis sezonas. Saulės beveik nebematome, na o jei ir matome, ji yra daug mažiau aktyvi nei vasarą. Tarsi atrodytų logiška manyti, kad ir vitamino D nebegauname.

Tačiau su tuo visiškai nesutinka Niujorko universiteto profesorė ir visuomeninės maisto politikos ekspertė M. Nestle. Jos teigimu net ir šaltesnėse klimato juostose, vitamino D kiekis, saulei reaguojant su oda, turėtų būti daugiau nei pakankamas tiems, kurie praleidžia laiko lauke.

Na, bet jeigu atvėsus orams savo nuogą odą saugote kaip didžiausią brangenybę po rūbų sluoksniais ar visai neišlendate į lauką, tuomet lieka du variantai gauti vitamino D: maistas ir papildai.

Maiste esančio vitamino D įdomybės

Vitaminas D

Vitaminas D maiste gali būti dviejų rūšių, augaluose esantis vitaminas D2 arba gyvulinės kilmės vitaminas D3, kuris laikytinas labiau pasisavinama organizme forma nei augalinė.

Vienas gausesnių augalinio vitamino D2 pavyzdžių yra grybai. Tačiau ir grybai pasirodo tinka ne visi. Kad iš grybų gautume šio vitamino, jie turi būti užauginti po ultravioletiniais spinduliais, o tai reiškia, kad parduotuviniai grybai, kurie labai dažnai yra užauginti tamsoje, išvis gali neturėti vitamino D.

Tuo tarpu gyvulinio vitamino D3 gausite valgydami žuvį, mėsą, kiaušinius ir pieno produktus.

Tačiau ar iš maisto galime gauti pakankamus kiekius vitamino D?

Vitaminas D

Norėdami gauti rekomenduojamą dienos vitamino D dozę iš maisto, turėtume suvalgyti net 10 kiaušinių arba kasdien valgyti po gerą porciją riebios žuvies (kai šiaip bendrai nerekomenduojama valgyti daugiau 4 porcijų).

Tačiau nors iš maisto ir ne taip paprasta gauti reikalingą dienos normą, mažai tikėtina, kad šiuo vitamino D šaltiniu galėtume apsinuodyti perdozavę, kaip tai galėtų būti geriant papildus.

Papildai ir jų poveikis

Vitaminas D

Akivaizdu, kad geriausias ir efektyviausias būdas sveikam žmogui gauti vitamino D yra saulė. Nes oda tamsėdama apsaugo nuo galimo toksiško vitamino D pertekliaus. Tuo tarpu papildams ir per mitybą gautam vitaminui D toks mechanizmas negalioja. Kadangi kaip matėte, per maistą gauti pakankamus kiekius vitamino D yra pakankamai sudėtinga, todėl didžiausias pavojus gauti toksišką dozę šio vitamino, kyla vartojant papildus.

Kokios grėsmės kyla vartojant didesnius nei reikėtų vitamino D kiekius?

Aukšti vartojamo vitamino D kiekiai gali būti inkstų akmenų, perteklinio kalcio priežastimi, sukelti pykinimą, vėmimą, dėl to galite netekti apetito.

Mitybos mokslo profesorė M. Nestle vitamino D papildus prilygina hormonų terapijai ir siūlo laikytis tų pačių efektyvumo, dozavimo ir šalutinio poveikio apsaugos priemonių kaip ir su bet kuria kita hormonų terapija.

Nauji mokslo atradimai dar labiau didina dvejones ir prisideda prie pozicijos, kad vitaminų ir mineralų papildai daugumai žmonių nesuteikia didelės naudos apsaugant nuo chroniškų ligų. Be to, pastaruoju metu atlikti tyrimai įspėja, kad perteklinis tam tikrų papildų vartojimas gali atvirkščiai nei buvo manyta, ne apsaugoti, o sieti su padidėjusia vėžio, širdies ligų rizika.

Pradėjus gerti vitamino D papildus gali kilti visiškai nenuspėjama reakcija organizme. Genetinių susirgimų profesorius T. Spector teigia, kad mūsų žarnyno bakterijos yra atsakingos už ketvirtadalį mūsų vitaminų pagaminimo ir trečdalį kraujyje esančių medžiagų. Šios bakterijos taip pat reaguoja į naujai užfiksuotus didelius vitamių lygius mūsų žarnyne. Bet koks dirbtinis vitaminų papildymas dideliais kiekiais gali sudirginti jautrius imuninius procesus.

Kam gali trūkti vitamino D?

Didesnė tikimybė turėti nepakankamus vitamino D lygius kyla vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurie visiškai nebūna lauke, yra tamsaus gymio, serga osteoporoze ar išretėjusiais kaulais, serga melanoma ar dėl kepenų bei žarnyno ligų negali pasisavinti šio vitamino. Tuomet papildai gali būti reikalingi.

Nuovargis automatiškai nereiškia, kad trūksta vitamino D

Vitaminas D

Sveikam žmogui, pajautus nuovargio ir silpnumo požymius, bet nieko rimtesnio, gali pasirodyti patrauklu išsitirti vitamino D lygius arba savavališkai pradėti gerti papildus. Meino Medicinos centro tyrimų instituto daktaras C. J. Rosen nurodo, jog šiuo metu nėra pakankamai tyrimų, kurie įrodytų, kad pradėjus vartoti papildus, nuo jų išnyksta nuovargis. Tiesa, papildai vitamino D lygį kraujyje pakelia gan greitai, tačiau net patys daktarai nežino ar toks pakilimas turi kažkokios realios naudos sveikatai daugiau nei placebo efektą.

Be to, nuovargis gali būti depresijos, nekokybiško miego, geležies trūkumo ir kitų sveikatos sutrikimų priežastimi, todėl ilgesnį laiką jaučiant silpnumą, reikėtų kreiptis į  medikus ir nuodugniai išsitirti.

Kada verta pasidaryti vitamino D kraujo tyrimus?

Vitaminas D

Paprastai testavimai gali būti visiškai nereikalingi žmonėms, kurie nesiskundžia vitamino D trūkumo požymiais. Šie požymiai pasireiškia raumenų silpnumu, kaulų skausmu, lūžiais, o ne tik šiek tiek padidėjusiu nuovargiu prasidėjus vėsesniems orams.

Žemesni vitamino D lygiai dar nereiškia ligų

Nereikėtų pamiršti, kad kiekvieno mūsų unikali genetika smarkiai įtakoja vitaminų lygius ir reikiamus kiekius, tarp jų ir vitamino D. Tik turėdami tam tikro laikotarpio periodiškų tyrimų rezultatus, galime spręsti, ar natūraliai žemi vitamino D lygiai gali padidinti ligų riziką. Kol kas esantys moksliniai įrodymai rodo, jog žemi vitamino D lygiai dažniausiai visiškai nereiškia jokių sveikatos sutrikimų, tačiau labai retais atvejais tai gali būti diagnozuotos ligos pasėkmė (išsėtinės sklerozės, kai kurio tipo vėžio atvejais).

Išvados

Beveik visuose moksliniuose šaltiniuose ir rekomendacijose nurodoma, kad dar reikia išsamesnių ir patikimesnių tyrimų dėl papildų vartojimo ir jų sukeliamo šalutinio poveikio. Tokie tyrimai gali užtrukti 10 ir daugiau metų, todėl lieka tik laukti aiškesnių rekomendacijų.  O tuo tarpu būkime atsakingesni ir į šį vitaminą žiūrėkime daug rimčiau, atkreipkime dėmesį į savo vitamino D kraujo tyrimų tendencijas ir būtinai pasitarkime su gydytoju prieš nusprendžiant pradėti vartoti papildus. Be to, prieš suskubdami griebtis papildų, pasistenkite valgyti kuo įvairesnį pilnavertišką maistą, gyvenkite aktyviau ir daugiau laiko praleiskite gryname ore net ir šaltuoju sezonu.

 

 

*Šiame straipsnyje pateikiama autorės nuomonė remiantis nurodytais šaltiniais. Sveikatos būklės nustatymas ir individualus medikamentų bei papildų skyrimas turėtų būti paskirtas jus prižiūrinčio gydytojo.

Komentarų skaičius 2

  1. Pastebėjau ir aš padidėjusį dėmesį vitaminui D. Tačiau mano atveju jo trūksta net vasarą, plius atostogauju du kartus per metus šiltuose kraštuose. Atrodo, kad organizmas jo visai nesulaiko ir išbarsto 🙂 Tyrimus darausi du kartus per metus, visus kartus būna arba kritinė norma, arba apatinė normos dalis. Maitinuosi kokius 80% sveikai. Paskutinius tyrimus darant daktarė užsiminė, kad beveik 100% žmonių trūksta vitamino D ( kalbėjo apie tuos, kurie jautė trūkumą ir darėsi tyrimus). Sumažėjusį vitamino D trūkumą jaučiu gana aiškiai – silpna, nuotaika prasta, tirpsta rankos nuo alkūnių, širdis plaka greičiau, sunku susikaupti. Prieš kelias dienas gavau tyrimų rezultatus – visų tirtų vitaminų norma ideali, vitaminas D – kritinė norma. Tai kaip sakot, tyrimai būtini, geriau nesavivaliauti nusistatinėjant ligas, bet kai kurie požymiai labai aiškūs 🙂

    • Lauryna Komentuoti

      Modesta, visiškai su jumis sutinku! Žinoma, jei ilgą laiką jaučiami simptomai, tirtis būtina ir stebėti save su gydytojo priežiūra taip pat, tik mane labiausiai liūdina tai, kaip neatsakingai skatinamas vitamino D vartojimas, kaip kokių riešutukų, kai iš tiesų tiems, kuriems jo nereikia, tai gali turėti nekokių pasėkmių sveikatai 🙁

Atsakyti

Naviguoti