Saldikliai – visi mitai apie mažiausiai kalorijų turinčias cukraus alternatyvas

Kas yra dibtiniai saldikliai?

Dirbtiniai saldikliai yra mažai kalorijų turintys, saldumą suteikiantys produktai, galintys pakeisti cukrų. Dažniausiai jie yra sintetiniu būdu išgauti iš kitų medžiagų (pavyzdžiui, saldiklis sacharinas buvo išgautas iš anglies; sukralozė, sorbitolis, ksilitolis – iš cukraus).

Palyginimui, stiklinėje cukraus ar medaus yra apie 700-1000 kalorijų, tuo tarpu tokį patį saldumą galima gauti iš gerokai mažesnio kiekio saldiklio, kurio energetinė vertė sieks vos kelias kalorijas. Skirtumas tikrai neblogas.

Pagrindinės dirbtinių saldiklių rūšys:

  • sacharinas;
  • aspartamas;
  • sukralozė (Splenda);
  • cukraus alkoholiai (sorbitolis, ksilitolis, eteratolis);
  • saldų skonį turintys baltymai.

Kodėl saldikliai vartojami?

Saldikliai populiarumo šiandien susilaukia dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, juose yra labai mažai kalorijų. Saldikliai daugiausiai vartojami fitneso pasaulio produktuose, taip pat kaip alternatyva vietoj daugiau kalorijų turinčio cukraus ar medaus norintiems sulieknėti ar palaikyti liekną figūrą.

Maisto pramonė irgi nesiskundžia saldiklių populiarumu. Saldikliai yra daug pigesnė cukrui alternatyva, todėl jų vartojimas produkcijoje gali būti itin pelningas.

Kaip saldikliuose gali būti taip mažai kalorijų?

Dėl saldiklių cheminės sudėties, jie yra daug kartų saldesni nei cukrus ar medus: pavyzdžiui, sacharinas yra 300 kartų saldesnis, sukralozė – 600 kartų saldesnė už cukrų. Todėl reikia tik labai mažo kiekio norint pasisaldinti maistą ar gėrimus. Toks miniatiūrinis kiekis leidžia saldikliams turėti vos kelias kalorijas. Taip pat, tam tikrų rūšių saldiklių žmogaus organizmas negali suvirškinti ar pasisavinti žarnyne ir paversti jų energija, todėl nors ir suvalgome tam tikrą kiekį saldiklių su maistu, iš jų kalorijų negauname.

Į kokius maisto produktus dedami saldikliai?

Becukrė kramtomoji guma, dantų pasta, skalavimo skystis, čiulpiamosios pastilės, gaminiai „be cukraus”, fitneso industrijos produktai: baltymų kokteiliai, batonėliai, blynų mišiniai, padažai; mažai kalorijų turintys saldūs gėrimai (dietiniai limonadai).

Kodėl saldikliai gali kelti nerimą?: mitai ir tiesa

Dirbtiniai saldikliai gali sukelti viduriavimą ir dujų kaupimąsi

Dideliais kiekiais vartojami saldikliai, ypač cukraus alkoholiai, gali sukelti viduriavimą. Tačiau šiuo metu esantys tyrimai daugiausia atkreipia dėmesį į tikrai didelius kiekius suvartojamų saldiklių, o gabalėlis kramtomosios gumos neturėtų būti lakstymo į tualetą priežastimi. Tačiau, jei jūsų žarnynas jautrus, turite tam tikrų virškinimo sutrikimų, galbūt ir nebloga mintis atsisakyti maisto, kurio sudėtyje yra saldiklių.

Dirbtiniai saldikliai gali užmaskuoti kito maisto skonį

Saldikliai kaip ir cukrus ar medus yra labai saldūs. Kuo daugiau saldaus perdirbto maisto valgome, tuo labiau skonio receptoriai prisitaiko prie saldumo. Dažnai vartojant saldiklius kaip ir cukrų, natūraliuose produktuose kaip vaisiai ar daržovės esantis saldumas gali nublankti, maistas gali atrodyti prėskas, beskonis.

Dirbtiniai saldikliai gali sukelti vėžį

Šiuo metu Europos Sąjungoje ir JAV atlikti moksliniai tyrimai kolkas nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti, jog dirbtiniai saldikliai gali sukelti vėžį žmonėms. Jeigu ir buvo pastebėta, kad tam tikrų rūšių saldikliai sukelia vėžines reakcijas, auglių formavimąsi gyvūnams, tačiau tokiais tyrimais negalima remtis dėl kelių priežasčių. Visų pirma dėl to, kad buvo naudojamos neadekvačiai didelės dozės palyginti su įmanomu vartojimu žmogaus mityboje. Taip pat, su gyvūnais atlikti tyrimai buvo atliekami per trumpą laiką, o ilgalaikių su žmonėmis atliktų patikimų tyrimų su dirbtiniais saldikliais trūksta. Ką tai reiškia? Reiškia, kad tikriausiai retkarčiais mityboje vatojant produktus su dirbtiniais saldikliais nieko nenutiks, o norint daryti konkretesnes išvadas dėl vėžio, reikėtų sulaukti patikimesnių tyrimų.

Dirbtiniai saldikliai gali iškreipti sotumo jausmą ir pasitenkinimo signalus smegenyse

Yra manančių, kad vartojant saldiklius vietoj cukraus, kūnas neasocijuoja saldumo su kalorijomis, o tai gali išreguliuoti natūralų sotumo jausmą bei nesuteikti pasitenkinimo jausmo. Todėl sekant tokią logiką – suvalgius maisto su saldikliais, nesijausime tokie sotūs, smegenyse neišsiskirs pasitenkinimo hormonas. Tai reiškia, kad valgysime kažko daugiau, o ilgainiui taip kompensuodami nepasitenkinimą galime nejučia priaugti papildomų kilogramų. 

Ką sako mokslas? Dėl nepakankamo sotumo jausmo – tyrimai nenustatė, kad valgydami maistą su saldikliais, nesijaučiame sotūs. Dėl mažo pasitenkinimo jausmo po saldikliais skanintų produktų atlikus ne vieną tyrimą, buvo nustatyta, kad tam, kad smegenys gautų pasitenkinimo jausmą ir aktyvuotų dopamino išsiskyrimą, nepakanka vien tik saldaus skonio. Pasitenkinimo jausmą jaučiame tuomet, kai gauname ne tik saldų skonį, bet ir kalorijas iš šio saldumo, o kalbant apie saldiklius – jie arba neturi kalorijų arba turi vos kelias. Taip kad, jei norite tikro pasitenkinimo jausmo – matyt geriau jau valgykiti tikrą maistą, pasilepininti gabalėliu pyrago su cukrumi ar medumi, džiovintais vaisiais. Tik taip mūsų smegenys užfiksuoja ir gali reguliuoti tą malonų pasitenkinimo jausmą, kurį gauname iš saldaus maisto.

Dirbtiniai saldikliai gali būti antsvorio priežastimi

Kolkas mokslinė literatūra pateikia daugybę įrodymų, kad dirbtiniai saldikliai atlieka tą funkciją, kuriai jie ir yra sukurti. Žmonės vartojantys juos vietoj įprastų saldumą suteikiančių medžiagų (cukraus, medaus) palaiko mažesnę kūno masę ir lieknesnę figūrą. Tačiau nors ir tokius įrodymus pateikia daugybė tyrimų, yra keletas tyrimų pastebėjusių, kad dirbtiniai saldikliai gali būti antsvorio priežastimi dėl kitų mechanizmų (stimuliuojama gliukozė kraujyje, smegenyse aktyvuojami pasitenkinimo signalai), bet kolkas vėlgi nėra vieningos nuomonės, todėl sakyti, kad saldikliai jums padės sulieknėti arba atvirkščiai – kad nuo jų priaugsite svorio, būtų tiesiog neteisinga.

Dirbtiniai saldikliai gali neigiamai veikti žarnyną

Dabar jau žinome, kad nuo to, ką valgome, priklauso ir kokios bakterijos gyvena mūsų žarnyne. Ir pasirodo, kad tos bakterijos yra galingesnės nei galvojome, nes kuo daugiau ir įvairesnių gerųjų bakterijų gyvena mumyse, tuo geresnė mūsų pačių sveikata. Daugiausiai gerųjų bakterijų turime tuomet, kai mūsų mityboje gausu skaidulų turinčio maisto (vaisių, daržovių, grūdų, sėklų). Problema dėl saldiklių gali kilti dėl to, kad visiškai negauname skaidulų, kurias fermentuoja gerosios žarnyno bakterijos. Keli tyrimai su gyvūnais svarsto, jog yra tikimybės, kad dirbtiniai saldikliai gali neigiamai paveikti gerąsias žarnyno bakterijas ir paskatinti gliukozės netoleravimą (cukrus iš saldaus maisto ne taip gerai virsta energija kaip turėtų). Kiti tyrimai su gyvūnais rodo, jog kai kurios saldiklių rūšys (cukraus alkoholiai) gali būti naudingi gerosioms žarnyno bakterijoms. Vieningos nuomonės nėra, trūksta tyrimų su žmonėmis, o išvadų daryti kolkas ir vėl negalima.

Tai vartoti ar nevartoti saldiklius mityboje?

Kad ir kaip vieni sakytų, kad saldikliai yra baisiausias dalykas, o kiti tikintų, jog jie daug geriau nei cukrus ar natūralios cukraus alternatyvos, šiuo metu nėra vieningos moksliniais įrodymais patvirtintos nuomonės. Pagal dabar atliktus mokslinius tyrimus, panašu, kad saldikliai susilaukia daugiau demonizavimo nei yra įrodymų, o retkartinis jų vartojimas neturėtų turėti neigiamų pasėkmių sveikatai, ypač jei jūsų mityba yra pilnavertiška ir neturite kitų sveikatos nusiskundimų.

 

Šaltiniai:

  1. Shankar, P., Ahuja, S. ir Sriram, K. (2013). Non-nutritive sweeteners: Review and update.
  2. Gallus, S. ir kiti. (2006). Artificial sweeteners and cancer risk in a network of case-control studies.
  3. Marinovich, M. ir kiti. (2013). Aspartame, low-calorie sweeteners and disease: Regulatory safety and epidemiological issues.
  4. Miller, P. ir Perez, V. (2014). Low-calorie sweeteners and body weight and composition: a meta-analysis of randomized controlled trials and prospective cohort studies. 
  5. Rogers, P. ir kiti. (2015). Does low-energy sweetener consumption affect energy intake and body weight? 
  6. Shankar, P., Ahuja, S. ir Sriram, K. (2013). Non-nutritive sweeteners: Review and update. 
  7. Daly, K., Darby, A. ir Shirazi-Beechey, S. (2016). Low calorie sweeteners and gut microbiota. 
  8. Suez, J. ir kiti. (2015). Non- caloric artificial sweeteners and the microbiome: findings and challenges. 
  9. Fowler, S. P. ir kiti. (2008). Fueling the obesity epidemic? Artificially sweetened beverage use and long-term weight gain.
  10. Makinen, K. K. (2016). Gastrointestinal Disturbances Associated with the Consumption of Sugar Alcohols with Special Consideration of Xylitol: Scientific Review and Instructions for Dentists and Other Health-Care Professionals.

Atsakyti

Naviguoti