Kaip išmokyti nevalgiukus valgyti nemėgstamą sveiką maistą: 6 efektyvūs metodai

Ar žinojote, kad daugybė mūsų maisto pomėgių su mumis keliauja per visą gyvenimą nuo to momento, kai kažkada būdami visai mažučiai išmokome mėgti arba nekęsti vieno ar kito skonio? Viską, ką valgome kasdien yra išmoktas elgesys, kurį tiesiog kartojame. Ir niekam tikriausiai nekiltų problemų, jei kas pasiūlytų suvalgyti daugiau saldumynų ar junkfood’o – čia mes visi profesionalai, nes juk toks maistas sužadina apetitą ir suteikia tiek daug malonumo! Bet jeigu pasiūlyčiau jums lėkštę vien tik žalių brokolių be jokių priedų arba kitos daržovės, kruopos ar produkto, kuris yra be galo maistingas, bet tiesiog negalite jo pakęsti? Matyt pernelyg didelio entuziasmo neparodytumėte, gal net truputėlį susirauktumėte nuo tokio pasiūlymo.

Būdami suaugusiais sąmoningais žmonėmis suvokiame, jog nors tam tikri pilnavertiški maisto produktai galbūt nors ir nėra labai mėgstami, bet visgi yra sveikos mitybos pagrindas. Vedini šio suvokimo sugebame save įtikinti valgyti maistą, kuris mums sveikas. Ilgainiui, gal net pradedame mėgti tuos produktus ir savęs privertinėti nebereikia. O net ir nevalgydami tų gerųjų “žaliųjų” produktų ir valgydami visokias nesąmones, patys puikiai suprantame pasėkmes ir esame atsakingi už savo mitybą. 

Bet ką daryti tuomet, jei kalbame ne apie sąmoningus suaugusius, o apie vaikus? Jeigu savo vaikų neturite, neskubėkite uždaryti straipsnio lango ekrane – vaikų arba turėsite patys, arba turės jūsų šeimos nariai, o jei ir neturėsite, visi principai yra pritaikomi ir suaugusiems! Na, bet grižkime prie mažųjų nevalgiukų.

Paradoksalu, bet mažesni vaikai yra linkę ragauti ir valgyti daugiau nepažįstamų skonių, nei vyresni. Tam tikru metu, dažniausiai maždaug nuo 2 metų amžiaus, vaikams prasideda išrankumo laikotarpis, dar vadinamas neofobija (naujo, nepažinto skonio ir tekstūros baimė). Toks laikotarpis gali tęstis net iki paauglystės! Tėveliai turintys ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, kurie jau valgo maistą savarankiškai, tikriausiai galėtų išvardinti bent kelis produktus ar daržoves, kurių vaikas tiesiog atsisako valgyti ar įsidėjęs į burną, išspjauna, o gal net sumaitina augintiniui vos jums nusisukus. Bet savo vaikus mylintiems tėvams, norintiems pasirūpinti jų sveikata ir užtikrinti tokią mitybą, iš kurios būtų gaunami visi reikalingi vitaminai ir mineralai, toks vaiko išrankumas ar nevalgumas gali vkainuoti daug nervų. Kad galvos perdaug sukti nereikėtų, šiandien siūlau susipažinti su efektyviausiomis, daugiausiai mokslinių įrodymų turinčiomis technikomis, galinčiomis padėti išmokyti nevalgiukus pamėgti nemėgstamus, bet jų sveikatai reikalingus maisto produktus, o ypač daržoves.

KARTOJIMAS

Kartojimas yra vienas iš efektyviausių vaikų naujo elgesio mokymosi metodų! Kalbant apie maistą, vaikai gali pradėti mėgti ir suvartoti daugiau tokių produktų, kurie buvo jiems patiekti pakartotinai. Ką reiškia „pakartotinai”? Tyrimai rodo, kad reikia nuo 5 iki 15 periodiškai pakartotų naujo, dar neragauto maisto patiekimų vaikui, kad jis pradėtų mėgti daržovę ar kitą maistingą produktą. Tai reiškia, kad jeigu jūsų vaikas išspjovė ar atsisakė brokolių pirmus kartus ragaudamas, o jūs norite, kad jis juos valgytų, turite 5-15 kartų, laikantis aiškaus pastovaus grafiko, vis patiekti šią daržovę, net jeigu pirmi kartai yra nesėkmingi.

Pakartojimas vaikui sukuria asociaciją, kad šis maistas yra „saugus” ir jo suvalgius jam nieko blogo nenutiks. Šios technikos sėkmė iš tikrųjų priklauso daug labiau nuo tėvų, nei nuo vaikų, nes tėvai dažniausiai po kelių nesėkmingų kartų nuleidžia rankas ir nebebando vaikui patiekti nepripažinto maisto. Todėl šiuo atveju, jei norite, kad vaikas valgytų vieną ar kitą daržovę, apsišarvuokite kantrybe ir pradėkite skaičiuoti tuos 15 kartų – galbūt jums nusišypsos sėkmė ir vaikas pradės mėgti tą produktą anksčiau.

APDOVANOJIMAS

Apdovanojimai yra paskatinimas vaikui už gerą elgesį, arba turint omeny maistą, už tai, kad vaikas suvalgė tam tikrą produktą, pavyzdžiui, brokolių porciją. Apdovanojimas už gerą elgesį gali būti kelių rūšių. Pirmiausia, žodinis apdovanojimas arba komplimentas. Pavyzdžiui, komplimentas iš tėvų, kad „vaikas šaunuolis, jog suvalgė brokolius” arba pagyrimas, kad vaikas yra „super ragautajas ir išdrįso paragauti kažko naujo”. Žodiniai pagyrimai suteikia vaikams motyvacijos ir kitą kartą ragauti prieš tai netaip mėgiamo maisto, todėl irgi yra efektyvi mokymosi priemonė.

Kita apdovanojimų rūšis – daiktiniai apdovanojimai, kai vaikui iš anksto pažadama, kad jam suvalgius sveiko maisto, jis bus apdovanotas prizu. Psichologai eksperimentuose testavo tiek valgomus, tiek nevalgomus apdovanojimus ir priėjo išvados, kad valgomi apdovanojimai, tokie kaip saldainiai ar kiti saldumynai, gauti už tai, kad vaikas suvalgė sveiko maisto yra nerekomenduojami. Tyrimai parodė, kad vaikai pradeda dar labiau nekęsti to pagrindinio maisto, kurį tėvai siekia paskatinti valgyti pažadėdami saldumyną kaip apdovanojimą, be to maisto apdovanojimai gali sumažinti vaiko vidinę motyvaciją ragauti naujus skonius, jei už tai nėra pažadamas prizas. Tačiau yra kitas daug efektyvesnis būdas nei saldumynai – tai lipdukai! Pasirodo, kad vaikai daug entuziastingiau ragauja nemėgstamas ar nepažįstamas daržoves, jei tėvai kaip prizą pažada jų mėgstamo personažo ar kitos rūšies spalvingą lipduką už suvalgytą ar bent paragautą daržovę.

AUTORITETO PAVYZDYS

Vaikai kaip ir suaugusieji mokosi stebėdami aplinką, o ypač savo autoritetus. Mažesnių, dar į darželius neinančių vaikų pagrindinis autoritetas yra tėvai. Todėl valgymas sveikų maisto produktų kartu su vaiku yra itin svarbus. Buvo pastebėta, kad tėvų pavyzdys valgant daržoves ar kitą sveiką maistą buvo efektyvus tuomet, kai tėvai ne tik demonstravo valgymo pavyzdį, bet ir pažadėjo mažus apdovanojimus, kaip au minėtus lipdukus. Tai, jei norite, kad vaikas valgytų briuselio kopūstus, visa šeima turėtų drauge valgyti briuselinius kopūstus.

Kitas labai svarbus autoritetas šiek tiek vyresniems vaikams, kurie eina į darželius ar mokyklas, yra jų bendraamžiai. Bendraamžiai šio amžiaus vaikams yra daug įtakingesnis autoritetas net negu tėvai dėl paprastos priežasties – vaikai tiesiog didžiąją dienos dalį praleidžia su bendraamžiais, o ne su tėvais. Bendraamžių pavyzdys valgant sveiką maistą yra itin efektyvus, todėl galbūt tėvai nebėgs ieškoti bendraamžio valgančio cukinijas, bet „Youtube“ svetainėje esantys video su panašaus amžiaus vaikais, valgančiais daržoves, gali būti lygiai taip pat efektyvus metodas.

MAISTO PRODUKTO „PASKANINIMAS”

Tai tam tikri pakeitimai nemėgstamame maisto produkte, kad vaikas pradėtų jį mėgti. Vienas iš būdų yra skonių apjungimas (angl. flavour-flavour learning) – nemėgstamas skonis, pavyzdžiui, brokolio, yra patiekiamas su mėgstamo skonio maisto produktu, kaip sūris. Idėja yra tokia, kad po kiek laiko, vaikas pripranta valgyti brokolius su sūriu ir net atsisakius šio pagalbinio skonio, pradeda valgyti brokolius vienus. Šią techniką siūloma taikyti tiems vaikams, kurie yra itin išrankūs ir jautrūs kartiems kopūstinių ar kitų daržovių skoniams. Kaip pagalbinis skonis su nemėgstamomis daržovėmis siūlomas kreminio sūrio kaip „Philadelphia” padažas, jogurtinis žolelių padažas ar kitoks sūrio padažas, kuris yra vaikui priimtinas ir mėgstamas.

Beje, tėveliai, kurie tikisi, kad nemėgstamų produktų išdėliojimas gyvūnėlių ar veidelių pavidalu dažnai turės nusivilti, nes šiuo metu atlikti bandymai rodo, kad tokia technika yra visiškai neefektyvi paskatinti vaikus valgyti nemėgstamą maistą.

DAUGIAU PASIRINKIMO VAIKUI

Šiuo metodu vaikui pasiūlomas keletas skirtingų daržovių ir leidžiama jam pačiam pasirinkti, kurią daržovę iš pasiūlytų valgyti. Tai nėra pats efektyviausias metodas, nes gali būti tiesiog brangu ir užimti daugiau laiko paruošti produktų asorti, bet gali būti verta pabandyti ir veiksminga kai kuriems išrankiems vaikams. 

MITYBOS EDUKACIJA

Mokomosios knygelės, dainelės ar filmukai apie maistingus, sveikus maisto produktus laikomas vienu iš efektyvių būdų sėkmingai mokyti vaikus pamėgti sveiką maistą ir, priešingai daugelio įsitikinimui, yra tinkamas net ir ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Tai yra keli psichologiniai mokymosi metodai, kurie mokslinuose tyrimuose ir tėvų apklausose buvo nurodyti kaip patys sėkmingiausi. Žinoma, visi mes ir visi vaikai skritingi, bet būtų labai įdomu išgirsti, kokius metodus taikote savo šeimoje, norėdami patys pamėgti galbūt mažiau mėgstamus svekus maisto produktus ar paskatinti juos valgyti vaikus.

 

*Šaltiniai:

Caton, S.J., Ahern, S.M., Remy, E., Nicklaus, S., Blundell, P., & Hetherington, M.M. (2013). Repetition counts: repeated exposure increases intake of a novel vegetable in UK pre-school children compared to flavour-flavour and flavour-nutrient learning. British Journal of Nutrition, Volume 109 (11), pp. 2089-2097.

Cooke, L.J., Chambers, L.C., Añez, E.V., & Wardle, J. (2011). Facilitating or undermining? The effect of reward on food acceptance. A narrative review. Appetite, 57, pages 493-497.

Holley, C.E., Farrow, C., Haycraft, E. (2017). A systematic review of methods for increasing vegetable consumption in early childhood. Current Nutrition Reports, 6, 157-170.

Atsakyti

Naviguoti