Nevalgus vaikas:6 efektyvūs metodai sveikai mitybai

Būdami suaugusiais sąmoningais žmonėmis suvokiame, jog tam tikri pilnavertiški maisto produktai  yra sveikos mitybos pagrindas. Vedini šio suvokimo sugebame skaniai paruošti, pamėgti ar bent jau retkarčiais įtraukti mūsų sveikatai naudingo maisto į savo mitybą. Bet ką daryti tuomet, jei kalbame ne apie sąmoningus suaugusius, o apie vaikus? Nevalgus vaikas ar išrankus vaikas gali kelti daug nerimo vaiko sveikata besirūpinantiems tėveliams. Šiandien siūlau susipažinti su efektyviausiomis, daugiausiai mokslinių įrodymų turinčiomis technikomis, galinčiomis padėti paskatinti vaiką valgyti įvairesnius pilnavertiškus maisto produktus.

NEVALGUS VAIKAS ARBA NEOFOBIJA

Ar žinojote, kad daugybė mūsų maisto pomėgių lydi mus visą gyvenimą nuo to momento, kai kažkada būdami visai mažučiai išmokome mėgti arba nekęsti vieno ar kito skonio? Viską, ką valgome kasdien yra išmoktas elgesys, kurį tiesiog pakartojome daug kartų. Ir niekam tikriausiai nekiltų problemų suvalgyti daugiau saldumynų, bet jeigu pasiūlyčiau jums lėkštę šviežių brokolių be jokių prieskonių ir padažų? Matyt pernelyg didelio entuziasmo neparodytumėte. Bet dabar galite šiek tiek geriau įsivaizduoti, kaip jaučiasi jūsų nevalgus vaikas. Vaikams daugybė maisto produktų kelia nemalonius pojūčius ypač ragaujant tam tikrus produktus pirmus kelis kartus.

Paradoksalu, bet mažesnio amžiaus vaikai yra linkę ragauti ir valgyti daugiau nepažįstamų skonių, nei vyresni. Tam tikru metu, dažniausiai maždaug nuo 2 metų amžiaus, vaikams prasideda išrankumo laikotarpis, dar vadinamas neofobija (naujo, nepažinto skonio ir tekstūros baimė). Toks laikotarpis gali tęstis net iki paauglystės! Tėveliai turintys ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų, kurie jau valgo maistą savarankiškai, tikriausiai galėtų išvardinti bent kelis produktus ar daržoves, kurių vaikas tiesiog atsisako valgyti ar įsidėjęs į burną, išspjauna, o gal net sumaitina augintiniui. Kas galėtų padėti?

KARTOJIMAS

Kartojimas yra vienas iš efektyviausių naujo elgesio mokymosi metodų vaikams. Tas pats galioja ir mityboje. Vaikai gali pamėgti ir suvartoti daugiau tokių produktų, kurie buvo jiems patiekti pakartotinai. Ką reiškia „pakartotinai”? Tyrimai rodo, kad naują ar vos kelis kartus ragautą ir ne itin pamėgtą maisto produktą reikia pasiūlyti vaikui 5-15 kartų nedarant didelių pertraukų tarp siūlymų. Tarkime, kad jūsų vaikas pirmus kartus ragaudamas brokolių juos išspjovė. Tačiau jūs norite įtraukti šią daržovę į vaiko nuolatinę mitybą. Tuomet turite 5-15 kartų, laikantis aiškaus pastovaus grafiko, vis patiekti šią daržovę, net jeigu jūsų nevalgus vaikas ir nepareiškė didelio susidomėjimo pirmus kartus.

Pakartojimas vaikui sukuria asociaciją, kad šis maistas yra „saugus” ir jo suvalgius jam nieko blogo nenutiks. Šios technikos sėkmė iš tikrųjų priklauso daug labiau nuo tėvų, nei nuo vaikų, nes tėvai dažniausiai po kelių nesėkmingų kartų nuleidžia rankas ir nebebando vaikui patiekti nepripažinto maisto. Todėl šiuo atveju, jei norite, kad vaikas valgytų vieną ar kitą daržovę, apsišarvuokite kantrybe ir pradėkite skaičiuoti tuos 15 kartų – galbūt jums nusišypsos sėkmė ir vaikas pradės mėgti tą produktą anksčiau.

APDOVANOJIMAS

Apdovanojimas yra paskatinimas vaikui už tai, kad jam pavyko paragauti naują pilnavertišką maisto produktą. Apdovanojimas už gerą elgesį gali būti kelių rūšių. Pirmiausia, žodinis apdovanojimas arba komplimentas. Pavyzdžiui, komplimentas iš tėvų, kad „vaikas šaunuolis, jog suvalgė brokolius” arba pagyrimas, kad vaikas yra „super ragautajas ir išdrįso paragauti kažko naujo”. Žodiniai pagyrimai suteikia vaikams motyvacijos ir kitą kartą ragauti prieš tai netaip mėgiamo maisto, todėl irgi yra efektyvi mokymosi priemonė.

Kita apdovanojimų rūšis – daiktiniai apdovanojimai. Vaikui iš anksto pažadama, kad jam suvalgius sveiko maisto, jis bus apdovanotas prizu. Psichologai eksperimentuose testavo tiek valgomus, tiek nevalgomus apdovanojimus ir priėjo išvados, kad valgomi apdovanojimai, tokie kaip saldainiai ar kiti saldumynai, gauti už tai, kad vaikas suvalgė sveiko maisto padaryti daugiau žalos nei naudos. Vaikai gali pradėti dar labiau nekęsti maisto produkto. Be to, apdovanodami vaiką saldumynais už sveiko maisto valgymą galitei sumažinti vidinę motyvaciją ragauti naujus skonius, jei už tai nebus pažadamas prizas. Tačiau yra kitas daug efektyvesnis būdas nei saldumynai – tai lipdukai! Pasirodo, kad vaikai daug entuziastingiau ragauja nemėgstamas ar nepažįstamas daržoves, jei tėvai kaip prizą pažada jų mėgstamo personažo ar kitos rūšies spalvingą lipduką už suvalgytą ar bent paragautą daržovę.

AUTORITETO PAVYZDYS

Vaikai kaip ir suaugusieji mokosi stebėdami aplinką, o ypač savo autoritetus. Mažesnių, dar į darželius neinančių vaikų pagrindinis autoritetas yra tėvai. Todėl valgymas sveikų maisto produktų kartu su vaiku yra itin svarbus. Buvo pastebėta, kad tėvų pavyzdys valgant daržoves ar kitą sveiką maistą buvo efektyvus tuomet, kai tėvai ne tik demonstravo valgymo pavyzdį, bet ir pažadėjo mažus apdovanojimus, kaip jau minėtus lipdukus. Tad, jei norite, kad vaikas valgytų briuselio kopūstus, visa šeima turėtų drauge valgyti briuselinius kopūstus.

Kitas labai svarbus autoritetas šiek tiek vyresniems vaikams, kurie eina į darželius ar mokyklas, yra jų bendraamžiai. Bendraamžiai šio amžiaus vaikams yra daug įtakingesnis autoritetas nei tėvai. Taip yra dėl paprastos priežasties – darželinukai ir mokyklinukai tiesiog didžiąją dienos dalį praleidžia su bendraamžiais, o ne su tėvais. Bendraamžių pavyzdys valgant sveiką maistą yra itin efektyvus, todėl galbūt tėvai nebėgs ieškoti bendraamžio valgančio cukinijas, bet „Youtube“ svetainėje esantys vaizdeliai su panašaus amžiaus vaikais, valgančiais daržoves, gali būti efektyvi skatinamoji priemonė.

MAISTO PRODUKTO „PASKANINIMAS”

Tai tam tikri pakeitimai nemėgstamame maisto produkte, kad vaikas pradėtų jį mėgti. Vienas iš būdų yra skonių apjungimas (angl. flavour-flavour learning) – nemėgstamas skonis, pavyzdžiui, brokolio, yra patiekiamas su mėgstamo skonio maisto produktu, kaip sūris. Idėja yra tokia, kad po kiek laiko, vaikas pripranta valgyti brokolius su sūriu ir net atsisakius šio pagalbinio skonio, pradeda valgyti brokolius vienus. Šią techniką siūloma taikyti tiems vaikams, kurie yra itin išrankūs ir jautrūs kartiems kopūstinių ar kitų daržovių skoniams. Kaip pagalbinis skonis su nemėgstamomis daržovėmis siūlomas kreminio sūrio kaip „Philadelphia” padažas, jogurtinis žolelių padažas ar kitoks sūrio padažas, kuris yra vaikui priimtinas ir mėgstamas.

DAUGIAU PASIRINKIMO VAIKUI

Nevalgus vaikas gali pradėti valgyti įvairesnius sveikus produktus, jei suteiksite jam daugiau pasirinkimo laisvės. Šiuo metodu vaikui pasiūloma kelių skirtingų rūšių daržovės ir leidžiama jam pačiam pasirinkti, kurią daržovę iš pasiūlytų jis norės valgyti ar bent jau ragauti. Tai nėra pats efektyviausias metodas, nes gali būti tiesiog brangu ir užimti daugiau laiko paruošti produktų asorti, bet gali būti verta pabandyti ir veiksminga kai kuriems išrankiems vaikams. 

MITYBOS EDUKACIJA

Mokomosios knygelės, dainelės ar filmukai apie maistingus, sveikus maisto produktus laikomas vienu iš efektyvių būdų sėkmingai mokyti vaikus pamėgti sveiką maistą ir, priešingai daugelio įsitikinimui, yra tinkamas net ir ikimokyklinio amžiaus vaikams.

PIEŠINĖLIAI LĖKŠTĖJE

Deja, tėveliai, kurie tikisi, kad nemėgstamų produktų išdėliojimas gyvūnėlių ar veidelių pavidalu padės, dažnai turės nusivilti. Nors tai gali būti smagus būdas sukurti pozityviai atmosferai valgymo metu, iki šiol atlikti bandymai rodo, kad tokia technika yra visiškai neefektyvi paskatinti vaikus valgyti nemėgstamus ir nepaslėptus maisto produktus.


Tai yra keli psichologiniai mokymosi metodai, kurie mokslinuose tyrimuose ir tėvų apklausose buvo nurodyti kaip patys sėkmingiausi. Žinoma, visi vaikai skirtingi ir nėra vienos taisyklės visiems. Būtų labai įdomu išgirsti, į kokius metodus teigiamai reaguoja jūsų nevalgus vaikas ar net jūs patys?

 

*Šaltiniai:

Caton, S.J., Ahern, S.M., Remy, E., Nicklaus, S., Blundell, P., & Hetherington, M.M. (2013). Repetition counts: repeated exposure increases intake of a novel vegetable in UK pre-school children compared to flavour-flavour and flavour-nutrient learning. British Journal of Nutrition, Volume 109 (11), pp. 2089-2097.

Cooke, L.J., Chambers, L.C., Añez, E.V., & Wardle, J. (2011). Facilitating or undermining? The effect of reward on food acceptance. A narrative review. Appetite, 57, pages 493-497.

Holley, C.E., Farrow, C., Haycraft, E. (2017). A systematic review of methods for increasing vegetable consumption in early childhood. Current Nutrition Reports, 6, 157-170.

Atsakyti

Naviguoti