SOTUMO JAUSMAS: kaip mūsų akys, indų dydžiai ir spalvos veikia sotumą

Jeigu pavalgę kartais nesuprantate, kodėl vis dar jaučiate alkį, o sotumo jausmas kaip neateina taip neateina – pernelyg nesikrimskite. Visi karts nuo karto atsiduriame tokiose situacijose. Tačiau nepatikėsite kaip dažnai mūsų alkio ir sotumo pojūčiai yra nulemti ne fiziologinių poreikių ir energijos trūkumo, o aplinkos ir psichologinių mechanizmų. Šiandien būtent apie šią, psichologinę sotumo ir alkio pusę bei kelias naudingas priemones, padedančias reguliuoti maisto suvartojimą.

SOTUMĄ PAJAUČIAME AKIMIS, O NE TIK SKRANDŽIU

Sotumo jausmas nėra jau toks vienareikšmiškas procesas, kaip galėtų atrodyti. Kada pasijusime sotūs ir nustosime valgyti, priklauso nuo kelių dalykų. Iš dalies – nuo biologinių procesų mūsų organizme (seilių, skrandžio sulčių išsiskyrimo, sotumą reguliuojančių hormonų bei maisto sudėties). Bet ne ką mažiau sotumo jausmą lemia išoriniai aplinkos signalai. Kitaip tariant, sotumą pajaučiame „akimis”, o ne skrandžiu. Tyrimai rodo, jog mūsų sotumo pajautimas pagal biologinius kūno pojūčius yra gerokai silpnesnis stabdis nustoti valgyti. Tuo tarpu mūsų akys yra psichologinis mechanizmas, kuris padeda mums įvertinti, jog jau suvalgėme pakankamai ir laikas nustoti valgyti.

VALGYMAS PRIE TELEVIZORIAUS, KOMPIUTERIO AR KITOJE STIMULIUOJANČIOJE APLINKOJE

Mūsų sotumo jausmas smarkiai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje valgome ir nuo to, ar matome savo lėkštės turinį. Kas vyksta tuomet, kai prieš save matome ne lėkštę su maistu, o bevalgydami žiūrime televiziją, skaitome naujienas kompiuterio ar telefono ekrane, valgome žiūrėdami filmą kine? Atsakymą galite nujausti. Kai mūsų pagrindinis dėmesys sukoncentruotas į vizualinį stimulą, o ne į lėkštę ir maistą, kurį valgome, mūsų sotumo pagalbininkės – akys, nebegali atlikti savo „darbo”. Nukreipę dėmesį nuo maisto, nebegalime pasikliauti akių smegenims siunčiamu signalu, jog suvalgėme pakankamai, turėtume jaustis sotūs ir laikas sustoti valgyti. Nematydami to, ką valgome, prarandame gebėjimą nustatyti, kokį kiekį maisto suvartojome. Todėl, kai dėmesys sukoncentruotas ne tik į maistą, labai lengva net nepastebėti kaip suvalgėme visą pokelį sausainių ar plytelę šokolado. O juk pradžioje ketinome suvalgyti tik „vieną porciją”.

KUO DIDESNĖ PORCIJA – TUO DAUGIAU SUVALGOME

Nors ir mūsų akys yra neblogas pagalbininkas, padedantis nepersivalgyti ir greičiau pajausti sotumo jausmą, bet vien tik akimis pasikliauti nereikėtų. Dar vienas mūsų maisto suvartojimą lemiantis momentas yra porcijų dydžiai. Atrodytų logiška manyti, jog jei suvalgysime daugiau, tai greičiau pasijusime sotūs. Bet čia ir vėl mūsų psichika žaidžia žaidimus su mumis. Suvalgome daugiau, bet paprastai nesijaučiame daug labiau sotesni, nei suvalgę mažesnę porciją. Tyrimai rodo, kad beveik visais atvejais, nepriklausomai nuo individualių sotumo pajautimo signalų, kuo daugiau maisto bus patiekta lėkštėje, tuo daugiau ir suvalgysime. Todėl mūsų sotumo jausmas lyg guma, kuri tempiasi tiek, kiek didiname porcijas.

DIDELĖS LĖKŠTĖS – PADIDINTOS PORCIJOS

Gražūs indai nėra tik namų ar kavinės interjero detalė. Valgydami maistą paserviruotą gražiuose induose, jaučiame dar didesnį pasitenkinimo jausmą. Bet pasirodo, jog indai veikia mūsų psichologiją ir nulemia porcijų dydžius, mums to net nejuntant. Kai maistą patiekiame didelėse lėkštėse, dubenėliuose ar pakuotėse, smegenys sukuria klaidingą iliuziją, jog maistas tokiame inde dar labiau sumažėja. Todėl esame skatinami tokią „neteisybę” ištaisyti įsidėdami ar suvalgydami didesnę porciją. Tuo tarpu mažesnės lėkštės ir kiti indai veikia atvirkščiai. Mažesnėje lėkštėje maisto porcija atrodo didesnė, todėl iš tiesų suvalgome mažiau, bet nesijaučiame nuskriausti. Indų dydžių pasirinkimas gali būti naudinga ir mažai pastangų reikalaujanti priemonė palaikyti sveiką kūno svorį ir greičiau pajausti sotumo jausmą suvalgant mažiau. Tačiau didelės lėkštės irgi gali būti naudojamos tikslingai. Didelės lėkštės gali pasitarnauti tokiais atvejais, kai porcijų dydžius reikia padidinti (pavyzdžiui vaikams, kurie nenori valgyti sveiko maisto, valgymo sutrikimų atvejais, senyvo amžiaus žmonėms, neturintiems apetito ar norint padidinti suvalgomų daržovių kiekius savo mityboje).

MAISTO IR INDŲ SPALVOS

Mūsų sotumas ir porcijų dydžiai priklauso ne tik nuo indų dydžio. Spalvos gali būti labai reikšmingas veiksnys, nulemiantis kiek maisto suvalgysime. Bet nors ir individualios spalvos gali kelti skirtingas asociacijas, valgymo psichologijoje daug svarbiau net ne pačios spalvos, o spalvų kontrastai. Moksliniai bandymai atlikti su žmonėmis parodė, jog maži spalvų kontrastai tarp valgomo maisto ir lėkštės spalvos verčia mus valgyti didesnes porcijas. Pavyzdžiui, valgydami varškę iš baltos lėkštės matome tą pačią baltą spalvą, todėl tikėtina, kad suvalgysime didesnę porciją, nei reikėtų. Kai lėkštės ir maisto joje spalvų kontrastas yra didelis, suvalgome mažiau. Todėl valgydami varškę iš mėlynos ar raudonos lėkštės, pasisotinsime suvalgę mažesnę porciją. Kaip ir su lėkščių dydžiais, spalvų kontrastai gali būti pagalba sumažinti arba padidinti maisto suvartojimą, priklausomai nuo poreikių.

Kitą kartą, kai skubėsite savo kaltinti, jog suvalgėte per didelę porciją ar nejaučiate sotumo, prisiminkite kokia galinga yra mūsų psichika. Pirmiausia pagalvokite, ar tikrai aplinka jūsų neblaškė, ar matėte ką ir kiek valgote, iš kokių indų valgėte ir kokios spalvos dominavo.

*Šaltiniai:

Marchiori, D., Corneille, O., & Klein, O. (2012). Container size influences snack food intake independently of portion size. Appetite, 58(3), 814-817.

Scheibehenne, B., Todd, P.M., & Wansink, B. (2010). Dining in the dark. The importance of visual cues for food consumption and satiety. Appetite, 55, 710-714.

Van Ittersum, K., & Wansink, B. (2012). Plate Size and Color Suggestibility: The Delboeuf Illusion’s Bias on Serving and Eating Behavior. Journal of Consumer Research, 39(2), 215–228.

Wansink, B. & Kim, J. (2005). Bad popcorn in big buckets: portion size can influence intake as much as taste. Journal of Nutrition Education and Behavior, 37(5), 242-245.

Atsakyti

Naviguoti