Valgymo sutrikimai: visi mitai ir NE, tai nėra pasirinkimas

Visame pasaulyje šią savaitę siekiama atkreipti dėmesį į tai, ką reiškia valgymo sutrikimai ir kaip jaučiasi tie, kurie serga, kovoja ar sveiksta nuo šios ligos. Labai dažnai mes nurašome valgymo sutrikimus jaunų mergaičių išsidirbinėjimams, bet situacija yra gerokai sudėtingesnė, o augantis šių susirgimų skaičius ne tik paauglių, bet ir brandžių moterų ir net vyrų tarpe verčia apie tai kalbėti garsiai ir būti supratingesniais. Todėl 10 dalykų ir mitų, kuriuos visi turėtume žinoti prieš priklijuodami kažkam „anoreksijos“ ar „bulimijos“ etiketę.

1. Valgymo sutrikimai nebūtinai yra akivaizdūs išorėje

T.y. ne tik liguistai lieknas kūnas reiškia anoreksiją, ar stambesnis kūnas – bulimiją, nustebtumėte sužinoję, kiek daug „normalaus“ kūno sudėjimo žmonių turi pažengusio lygio valgymo sutrikimus.

2. Valgymo sutrikimai nėra pasirinkimas

Tarp moterų, 50-80 % atvejų yra paveldėti genetiškai. Ir net nebūtinai šeimos nariai turėjo sirgti valgymo sutrikimais. Depresija, nerimas ir priklausomybės ligos šeimoje yra tiesiogiai susiję su tikimybe susirgti valgymo sutrikimais.

3. Daug priežasčių gali paskatinti valgymo sutrikimus

Ne tik genetika, bet ir daugybė išorinių aplinkos priežasčių gali paskatinti valgymo sutrikimų vystymąsi ir nei vienas nuo to nėra apsaugotas. Stresinės gyvenimo aplinkybės, trauma, liga, brendimo laikotarpis, liekno kūno idealizavimas visuomenėje, nėštumas ir kitos individualios priežastys gali paskatinti valgymo sutrikimų vystymąsi. Šiai dienai egzistuojanti mokslinė literatūra negali įvardinti vienos priežasties, nes tai be galo kompleksinė liga.

4. Valgymo sutrikimai nėra tik bulimija ar anoreksija

Persivalgymo sindromas, ortoreksija (liguistai sveikas maitinimasis) ir kiti atipiniai valgymo sutrikimų variantai sudaro daugiau nei 50 % diagnozuojamų atvejų. Tai yra platus spektras individualių simptomų ir dažnai vieno tipo valgymo sutrikimas gali pakeisti pobūdį ar evoliucionuoti, pvz. anoreksija labai dažnai perauga į bulimiją ar persivalgymo sindromą.

5. Visi valgymo sutrikimai turi kelis bendrus bruožus

a. Kūno sudėjimas, figūra ir svoris visuomet yra pervertinami ir savivertė grindžiama pagal svorį ar figūrą b. Bandoma kontroliuoti savo figūrą ir svorį c. Toliau seka valgymo taisyklės (ką man galima ir ko negalima valgyti; kokiomis aplinkybėmis negaliu valgyti; kur negaliu eiti; po kelių valandų negaliu valgyti ir pan.).

6. Valgymo sutrikimai nėra mada

Negalvokit, kad mergaitės/moterys prisižiūrėjusios visokių influencerių, idealizuotų žvaigždžių lieknų figūrų pasirenka sirgti valgymo sutrikimais. Taip, liekno kūno kultas ir internetas prisideda, bet žmonės sergantys šia liga visada turi tam tikrų psichinės sveikatos sunkumų.

7. Ne tik jaunos merginos serga valgymo sutrikimais

Riziką susirgti valgymo sutrikimais daugiausiai turi moterys, tačiau vis dažniau valgymo sutrikimai diagnozuojami ir vyrams. Labiausiai pažeidžiami yra 10-19 metų jauni žmonės.

8. Valgymo sutrikimai gali sužaloti sveikatą ilgam laikui

Labiausiai dėl valgymo sutrikimų sužalojama sveikata ir nors atstatytas sveikas svoris ir normalizuota mityba kai kurias sveikatos problemas atstato, pasekmės sveikatai dažnai gali būti ilgalaikės, neatstatomos ir netgi pavojingos gyvybei. Dėl nepilnavertiškos mitybos/vėmimo/laisvinamųjų vaistų vartojimo maistinių medžiagų trūkumas priverčia smegenis susitraukti, o todėl pasidaro sunku valdyti emocijas, elgtis adekvačiai socialinėje erdvėje, susikoncentruoti. Be to, išsivysto širdies ritmo sutrikimai, didesnė infekcijų rizika. Dantų problemos, kaulų trapumas, nevaisingumas ir didelė tikimybė patirti persileidimą nėštumo metu yra dar kelios ilgalaikės valgymo sutrikimų pasekmės.

9. Nereikia laukti, kol viskas praeis savaime ir būtina kreiptis pagalbos

Kuo ilgiau valgymo sutrikimai nėra gydomi, tuo didesnė žala sveikatai ir mažesnė tikimybė pasveikti. Bet teigiama pusė yra tai, jog galima pasveikti nuo valgymo sutrikimų ir vėl pradėti gyventi   ligos nesuvaržytą gyvenimą.

10. Valgymo sutrikimai neturi būti gėda ar stigma.

Nustokim vertinti kitų kūnus ir nustatinėti diagnozes. Tai yra be galo pavojinga sveikatai, sudėtinga ir dažnesnė nei galvojame liga, apie kurią reikia kalbėti garsiai, kreiptis pagalbos į specialistus, jei savo ar savo šeimos narių elgesyje atpažįstate valgymo sutrikimų požymius. Ir pasitengti būti supratingesniais ir empatiškais tiems, kurie susiduria su valgymo sutrikimais, nes tai nėra pasirinkimas ir niekas nesame apsaugotas nuo šios ligos.

*Šaltiniai:

Elran-Barak, R., Sztainer, M., Goldschmidt, A. B., Crow, S. J., Peterson, C. B., Hill, L. L., et al. (2015). Dietary Restriction Behaviors and Binge Eating in Anorexia Nervosa, Bulimia Nervosa and Binge Eating Disorder: Trans-diagnostic Examination of the Restraint Model. Eating Behaviors, 18, 192–196.

Fairburn, C. G., & Harrison, P. J. (2003). Eating disorders. The Lancet, 361, 407 – 416.

Murphy, R., Straebler, S., Cooper, Z. & Fairburn, C.G. (2010). Cognitive Behavioral Therapy for Eating Disorders. Psychiatric Clinics of NA, 33(3), 611–627. http://doi.org/10.1016/j.psc.2010.04.004

Presnell, K., & Stice, E. (2003). An experimental test of the effect of weight-loss dieting on bulimic pathology: Tipping the scales in a different direction. Journal of Abnormal Psychology, 112, 166–170.

Treasure, J., Claudino, A. L. M., & Zucker, N. (2010). Eating disorders. The Lancet, 375(9714), 583–593.

 

Atsakyti

Naviguoti